Gavau aš šiandien laišką nuo… pavasario. Tas šelmis taip ilgai man neparašė. Nuo pernai metų dingo kaip į vandenį – Nei laiško, nei žinutės, nei paskambino, Nors… tiesą sakant, jis ir nežadėjo… Pati aš jį aklai įsižiūrėjau… Juk šitaip mergino mane ir rodė dėmesį, Ne dieną ir ne dvi – visus tris mėnesius… Kiekvieną rytą, langą vos praverdavau, Jis vėjo pirštais plaukus man kedendavo O jau gėlių gėlių – žydėjo visas sodas, Net takas buvo obelų žiedais nuklotas… Kartu dar pienių žiedus vynui rinkom, O štai paskui kažkur staiga jis dingo… Bet šiandien aš iš džiaugsmo nestygstu, Jis man parašė – aš grįžtu! (eilės iš interneto platybių :) )