Tik jūra...

Tik jūra ir dangus, ir sutemų šešėliai, - Šešėliuose trapus mergaitės siluetas, Iš sutemų išniręs trumpai valandėlei, O gal kada sapne vidurnaktį regėtas. Mergaitės pėdsakus šalta banga nuplovė, Bet man negaila jų: likimas toks dosnus: Prašvitusių dienų gyvenimo tikrovė Jau pralenkė svajones, viltis ir sapnus. Nes ta, kur kur sutemoj kadais mane žavėjo, Dienovidžio šviesoj štai žengia su manim, Iš sutemų žaros ji pas mane atėjo Su šypsniu lūpose ir mylinčia širdim. Dabar aš saulėje gyventi pasiryžtu, Kad mano mylima į sutemas negrįžtų. (Autorius: Vincas Mykolaitis Putinas, Tik jūra ir dangus (Sonetas)) Nerta iš Gazzal viskozės, 400g