Kristina

Jau nubėgo rudenio palaukėm Tartum mirksnis vasara trumpa Susitikom,kai paukščiai klykė naktį Troškom vieno-ne smilkti,o tik degti Mus liūliavo ir jūra ir debesys Mėnuo taip svaigino- Kristina, Kristina.... (bolero nertas vąšeliu)