Janina Degutytė Baltą žiedą pakėlei mažytį — Gyvą snaigę, pamestą pusnyne. Žaluma visas šlaitas užtvino. Tiktai tavo sniegelis švyti. Gersi saulę kaip motinos pieną, Baltą galvą į vėją pakelsi. Ir klausysies pro mėnesieną Žemės dainuojančio balso. Baltą žiedą — kaip šydą — numesi Žemės kvapą ir medų ištiesi — Uogą — širdį sklidiną, drąsią Tu prie kojų kam nors padėsi — — Galiu padaryti norimos spalvos ir dydžio.